plačialaukis

plačialaũkis, -ė adj., smob. (2) kas turi daug žemės, didžiažemis: Kiekvieną pavasarį į mūsų kaimelį suka plačialaukių gaspadorių rogės: piemenų pirkti J.Balt. Pusę šeimos išlaikydavo Mikšiūnų plačialaukis Lamsargis J.Avyž.